Oktava

Santykių aprašymai: Viktoras Gulenko, 1990.
Vertimas: Donatas Budrikas, 2002.
Iliustracijos: Mariana Lytova, 2002.

1. Gesinamieji santykiai.

Nestabili distancija

Tai nestabilūs partnerių santykiai. Sunku nustatyti tinkamą psichologinį atstumą. Tai pavyksta tik tada, kai partneriai bendrauja dviese. Trečio asmens pasirodymas viską griauna: prasideda samprotavimų konkurencija, perauganti į karštus ginčus. Niekam nesinori prarasti autoriteto klausytojų akyse.

Bendraujant tarp žmonių, psichologinis klimatas staiga pradeda keistis. Santykiai praranda šilumą, tampa formalūs, atsiranda įtampa. Abu partneriai pradeda gailėtis, kad prieš tai, kai buvo dviese, pasitikėjo vienas kitu. Ekstravertui atrodo, kad intravertas neteisingai jį suprato, per greitai susidarė apie jį nuomonę. Tai labai stebina, nes kai buvo dviese, viskas buvo gerai. Intravertas gesina ekstraverto aktyvumą: jo balse skamba kaltinimo intonacija, pradeda ekstravertą kritikuoti. Ekstravertas stengiasi atsakyti tuo pačiu. Kaltinimų vienas kitam galima išvengti tik tada, kai abu partneriai yra aukštos kultūros.

2. Lygiagretaus intelekto santykiai.

Tu turi savo nuomonę, aš – savo

Tai santykiai, kai partneriai bendradarbiauja, bet poelgių motyvacijosvienas, vienas kito, nesupranta. Tačiau tai taikūs santykiai. Jie neskaudina vienas kito, bet ir nelaiko kito lygiaverčiu partneriu. Vienas atrodo mažiau gabesnis už kitą, tačiau tose srityse, kuriose vienam nesiseka, kitas pasiekia geresnių rezultatų. Tokia situacija suvokiama kaip neteisinga.

Šių santykių trūkumas tas, kad negalima suprasti partnerio. Partneris priverstas gaunamą informaciją versti į savo kalbą. To, ko paraše partneris, nejmanoma suprasti, perskaityti. Jo informacijos šifravimas atima daug laiko ir atrodo, kad ji nenaudinga. Nors bendrauti nesunku, pasitenkinimo nėra. Susidaro įspūdis, kad partneris viską per daug apsunkina arba sumenkina, nukreipia į šoną. Pagrindinis argumentas: viską galima būtų išdėstyti kitaip, aiškesne kalba. Partneriai randa bendrų temų pokalbiui, tais pačiais dalykais gali stebėtis arba juos smerkti. Tačiau išeitis iš įvairių problemų mato skirtingas. Todėl jų santykiai neturi tvirtų saitų, gali lengvai išsiskirti.

3. Superego santykiai.

Pagarba vienas kitam

Tai pagarbos vienas kitam santykiai. Partneris priimamas kaip tolimas ir paslaptingas idealas. Domina jo manieros ir mąstymo stilius. Klostosi išoriškai šalti santykiai, jaučiama simpatija vienas kitam. Jeigu bendravimui nėra abiem įdomios temos, santykiai įgauna formalų, oficialų charakterį. Norisi išsakyti savo nuomonę, o ne išklausyti partnerio. Kai partneriai suartėja, santykiai tampa ne itin malonūs. Darbe atsitinka taip, tarsi specialiai vienas kitam kenktų: neperspėja apie savo ketinimus arba neišklauso iki galo. Tai gali sukelti nemažus ginčus. Tačiau viltis, kad idealas pasiekiamas, nedingsta.

Esant šiems santykiams, ypač pasireiškia partneriu ekstraversija ir intraversija. Jeigu tai du ekstravertai, tai vienas visada nepatenkintas, nes nesulaukia pakankamai dėmesio, atrodo, kad jo partneris per daug užsiėmęs pašaliniais darbais. Jeigu abu intravertai, tai susidaro įspūdis, kad partneris per daug įkyrus, niekaip nepalieka ramybėje. Abiem atvejais artimai bendraujant, kyla ginčų ir nesusipratimų.

4. Konfliktiniai santykiai.

Smūgis į skaudžiausią vietą!

Esant šiems santykiams, negali būti kalbos apie harmoniją ar komfortą. Tai bręstančio konflikto santykiai. Tačiau iš pradžių tai nepastebima. Partnerius dažniau traukia, nei atstumia. Jis žavi tais savo charakterio bruožais, kuriųjūs nesate išsiugdę. Bendrauti ir suartėti iš pradžių atrodo įmanoma. Tačiau nuolat vyksta nesusipratimai. Galvodamas, kodėl sunku rasti bendrą kalbą, darai išvadas, kad nesusipratimo priežastis yra nereikšminga, lengvai pašalinama. Atrodo, kad dar šiek tiek pasistengsi ir partneris tave supras. Tačiau tokie bandymai yra ne kas kita, kaip vaikščiojimas bedugnės pakraščiu. Visada slypi pavojus į ja Įkristi, atsidurti bevaisių ginčų sūkuryje. Ginčydamiesi partneriai žodžiais daužo vienas kitą per silpniausias funkcijas, visada nori ką nors įrodyti, patikslinti, pabaigti sakyti, o kitas kaip tyčia nenori suprasti. Tai sukelia vidinį susierzinimą. Blogiausia tai, kad veikloje visiškai nėra jokios pagalbos. Jie negina vienas kito iškilus pavojui arba išorinei atakai. Kalbama ne apie pagalbą bendraujant, bet gebėjimą atlikti už partnerj tą darbo dalį, kuri jam blogiausiai sekasi. Po ilgų bandymų nesuradęs bendros kalbos su konfliktuotoju, išsiskyręs su juo jauti palengvėjimą.