Asimetriniai santykiai

Santykių aprašymai: Viktoras Gulenko, 1990.
Vertimas: Donatas Budrikas, 2002.
Iliustracijos: Mariana Lytova, 2002.

1. Užsakomieji santykiai.

1) Globėjas -> Politikas -> Administratorius -> Išradėjas -> Globėjas...

2) Verslininkas -> Maršalas -> Entuziastas -> Psichologas -> Verslininkas...

3) Humanistas -> Tarpininkas -> Inspektorius -> Kritikas -> Humanistas...

4) Saugutojas -> Lyrikas -> Analitikas -> Meistras -> Saugutojas...

Tai antrojo tipo asimetriniai santykiai. Pirmasis partneris supranta antrąjį ne taip, kaip antrasis pirmąjį. Pirmasis partneris, kurį vadiname Siųstuvu, žiūri į Imtuvą tarsi iš viršaus, kaip į žemesnio lygio atstovą, neįvertindamas jo. Imtuvas atvirkščiai, žiūrį į Siųstuvą kaip į autoritetą, įdomią asmenybę, iš pradžių net pervertindamasjį. Imtuvą žavi Siųstuvo poelgiai, manieros, minčių dėstymas, kūrybingumas, gebėjimas gerai atlikti tai, ką siekia padaryti Imtuvas. Kai Imtuvas atsiduria šalia Siųstuvo, jis pradeda stengtis įtikti jam dėl pačiam neaiškių priežasčių. Viskas prasideda nuo smulkmenų, bet nesusipratimų vis daugėja, kol Imtuvas nesuima savęs į rankas. Aplinkiniams atrodo, kad Imtuvas visą laiką lyg teisintųsi prieš Siųstuvą. Imtuvas, gavęs užsakymą iš Siųstuvo, puola jį vykdyti, deja atpildo arba grįžtamojo ryšio nėra. Imtuvą pradeda kamuoti klausimas:,, Ką reikia daryti?" Šie santykiai yra nekonfliktiniai. Jų iniciatorius dažniausiai būna Siųstuvas. Jis stengiasi pagirti Imtuvą, visapusiaijį palaikyti. Tačiau taip būna tik iš pradžių. Bandymas susikalbėti su" Siųstuvu kaip su sau lygiu yra nesėkmingas. Grįžtamojo ryšio nėra. Deja Siųstuvas negirdi Imtuvo.

Esant asimetriniams santykiams, vienas visada jaučiasi geriau (Kontrolierius ir Siųstuvas), kitas blogiau (Imtuvas ir Kontroliuojamasis). Šių santykių esmė yra ta, kad ko vienas paprašė kitas davė, tačiau visai ne tai, ko reikėjo pirmajam. Todėl asimetriniai santykiai ir vadinami nelygūs, t.y. bendravimas vyksta tarp skirtingų lygių (perduodama infor-nacija prasilenkia). Tai pavojingi santykiai kuriant šeimą, nes partne-iams yra sunku išsiskirti, bet būti kartu irgi sunku. Todėl asimetriniai santykiai tiesiausias kelias į neurozę". Ilgai gyvenant kartu, dvasiškai silpnesnis partneris gali susirgti psichine liga.

2. Kontroliuojamieji santykiai.

1) Globėjas -> Kritikas -> Administratorius -> Tarpininkas -> Globėjas...

2) Verslininkas -> Lyrikas -> Entuziastas -> Meistras -> Verslininkas...

3) Humanistas -> Išradėjas -> Inspektorius -> Politikas -> Humanistas...

4) Saugutojas -> Maršalas -> Analitikas -> Psichologas -> Saugutojas...

Kontrolierius nuolat stebi kontroliuojamajį, kreipdamas dėmesį į jo silpnąsias savybes. Susidaro įspūdis, kad Kontrolierius nuolat bando išsiaiškinti, ką ir kaip daro Kontroliuojamasis. Todėl Kontroliuojamasis jaučia, kad jį stebi kaip bandomąją triuši. Tačiau tai nereiškia, kad Kontrolierius žodžiu išsako Kontroliuojamojo trūkumus. Kontroliuojamasis vidujejaučia, kad Kontrolierius tai padarys, todėl bendrauja šiek tiek įsitempęs. Kontrolierius jam atrodo reikšmingas žmogus.jo veikla kelia susižavėjimą. Norisi užsitarnauti Kontrolieriaus pripažinimą, jo pagyrimas labai vertinamas. Deja, Kontrolierius nuolat neįvertina Kontroliuojamojo, o tai ši žeidžia. Iš pradžių tai netgi stimuliuoja. Kontroliuojamajam norisi įrodyti savo naudą, tačiau visi mėginimai įtikti Kontrolieriui yra nesėkmingi. Kontrolierius atrodo savim patenkintas ir smulkmeniškas, jis lyg kabinėjasi dėl niekų, bandydamas pamokyti ir perauklėti Kontroliuojamąjį.

Kontroliuojamasis atrodo įdomus ir gabus, tačiau jam kai ko trūksta, todėl reikia padėti, patarti. Tačiau Kontroliuojamasis patarimų nepriima, tai sukelia Kontrolieriui dar didesnį norą jį perauklėti. Kontroliuojamasis pradeda atrodyti nemokša, ne todėl, kad negali ko nors padaryti (iš tikrųjų taip ir yra), bet todėl, kad jis paprasčiausiai nenori. Kontrolierius bando rūpintis Kontroliuojamuoju, nors šiam to visai nereikia, nes rūpinasi per daug įkyriai. Kontroliuojamasis, jausdamas turįs gebėjimą išsisukti iš Kontrolieriaus globos, prie žmonių bando visaip išsisukinėti, jis užgauna Kontrolierių, ginčijasi su juo, bando jam nurodinėti. Tačiau tokie bandymai niekuo nesibaigia. Kontrolierius nepyksta ant Kontroliuojamojo, tiesiog toliau bando jį auklėti". Šiuos santykius galima iliustruoti taip: Mama ir neklaužada vaikas".

Kontrolinė pora momentais (ypač iš pradžių) būna tiesiog neišskiriama. Taip yra todėl, kad abu partneriaijaučia socialinę savo reikšmę: vienas kaip globėjas-geradarys, be kurio priežiūros Kontroliuojamasis prapuls, o šis kaip globos objektas, kuriam skiriama daug dėmesio.